taZrisa da samreklosaTvis Tergis xeobaSi
iseTi maRali mTaa SerCeuli, romelsac fonad myinvarwveri aqvs. am TeTr fonze
nagebobaTa siluetebi kargadaa gamokveTili. avtorisaTvis mTavari iyo xedi
aRmosavleTidan, radgan mosaxleoba mxolod aqedan modioda da xeobis magistralic
am mxareze gadioda. istoriuli xevis maSindeli centric dRevandeli raionuli
centris adgilas unda yofiliyo. maSin aq, mdinare Tergis marcxena mxares, sofeli
gergeti iyo, xolo meore გეგეტის ტაძარი მხარეს_ sofeli stefanwminda (axla yazbegi). გერგეტის სამება სტეფანწმინდის რაიონში მდ.
ჩხერის ნაპირას, ზღვის დონიდან 1800 მ-ზე მდებარეობს. ტაძარი ლანდშაფტთან
შერწყმითა და მიმზიდველი კომპოზიციით საქართველოს საეკლესიო ხუროთმოძღვრების გამორჩეული
ნიმუშია. კომპექსის ეკლესია და სამრეკლო იმგვარადაა განლაგებული მაღალი მთის
წვერზე, რომ თერგის ხეობიდან შთამბეჭდავად იკითხება მყინვარწვერის ფონზე მკვეთრად
გამოკვეთილი ტაძრის სილუეტები, რომლისთვის თვალის მოწყვეტა თითქმის შეუძლებელია.
ამიტომაც, ადრიდანვე, ხევის უმთავრეს სალოცავს, რომელიც ხშირად მთის თეთრ
ღრუბლებსაა შეფარებული, თავისი მშვენიერების გამო „ხევის პატარძალს“ უწოდებენ.
გერგეტი იმითაცაა გამორჩეული, რომ აღმოსავლეთ საქართველოს მთიანეთში ერთადერთი
გუბმათოვანი ტაძარია. წყაროთა უწყებით სამება სამონასტრო კომპლექსი ყოფილა.
დღეისათვის კი ძველი მონასტრიდან შემორჩენილია გალავნით შემოსაზღვრული:
ყოვლადწმიდა სამების სახელობის გუმბათოვანი ეკლესია, სამრეკლო და ტაძრის სამხრეთ
ფასადზე მიშენებული მცირე ზომის საბჭეო (საბჭეოში მთის ძველი ჩვეულების თანახმად,
უხუცესთა საბჭო იკრიბებოდა, რომელიც თემის ცხოვრების უმნიშვნელოვანესი საკითხების
გადაწყვეტის ორგანო გახლდათ). წყარო
ტაძრის შიდა სივრცეს ძირითადად ცენტრალური ჯვრის
მკლავები და მათზე აღმართული გუმბათი ქმნის. ჯვრის მკლავებიდან გვერდითებს ორჯერ
აღემატება აღმოსავლეთისა და დასავლეთის ღრმა მკლავები. თვითონ გუმბათი კი
დაყრდნობილია საკურთხევლის კუთხეებზე და დასავლეთით თავისუფლად მდგარ ორ სვეტზე.
გუმბათის ყელი მეტად მაღალია, მას სიმაღლეს მატებს ზემოთ არსებული სამალავების
გამო სარკმელების დიდ სიმაღლეზე მოთავსება, თუმცა გარედან აღნიშნული ასიმეტრიულობა
არც კი შეინიშნება.
გუმბათის ყელი ათწახნაგოვანია. თითოეული წახნაგი
ცალ-ცალკეა და თაღებითაა შემოფარგლული. სარკმლების შემომყოლ ორნამენტოვან არშიას
გარს უვლის შეწყვილებული ლილვი, რომელიც ეყრდნობა ბურთულებიან კვადრატებს.
გუმბათზე სარკმელთა რაოდენობა ხუთია, ისინი ათ წახნაგზე თითოს გამოტოვებით
მდებარეობენ, მათ შორის კი ცრუ სარკმლებია განლაგებული.
გუმბათი თავდაპირველი სახით არ მოღწეულა, იგი
რაღაც მიზეზით დაზიანებულა და შემდეგ აღუდგენიათ. შიგნით გუმბათი თავიდან თლილი
ქვით ყოფილა ამოყვანილი, ხოლო რესტავრაციისას გუმბათის კამარა მთლიანად აგურით
აღუდგენიათ, გარედან კვლავ ძველი ქვები არის გამოყენებული.
ტაძრის ინტერიერს გუმბათის აღნიშნული ხუთი
პატარა სარკმლის გარდა, ანათებს ჯვრის ყოველ მკლავში მოთავსებული თითო სარკმელი,
ამდენად შიდა სივრცისათვის სინათლის წყაროს აღნიშნული ცხრა სარკმელი წარმოადგენს,
რაც ბუნებრივია, საკმაოდ მოზრდილი ტაძრის განათებისათვის საკმარისი არ არის. თუმცა
მკვლევართა მიერ ტაძარში ასეთი „ამოღამება“ იმ პერიოდის არქიტექტურული სტილის
გამოხატულებადაა მიჩნეული, როდესაც აიგო სამების ეკლესია. ეპოქის დამახასიათებელ
ნიშნადაა ასევე მიჩნეული ტაძრის ფასადებზე მორთულობის ნაკლებობა და რაც არის, იმის
უმრავლესობის კედელში ჩაფლულობაც. ეს ყველაფერი კი ფასადთა გაშიშვლების გამოწვევაა.
თუმცა გერგეტის ტაძრის სხვათაგან გამომრჩევ ნიშნად მის ოთხივე ფასადზე არსებული
სხვადასხვა ზომისა და ფორმის ჯვარია. მათგან კი აღმოსავლეთ კედელზე არსებული ჯვარი
გმოირჩევა თავისი დიდი ზომითა და საგანგებო მორთულობით. აღნიშნული ფასადის მცირე
ელემენტებიდან ასევე აღსანიშნავია მის ზედა იარუსზე არსებული პატარა სარკმლები.
ესენი ფაქტიურად დეკორატიულ ფილებს წარმოადგენენ და მათში სარკმლების დანახვა
ჭირს. ჩუქურთმაში ჩამალული პატარა სარკმლები საიდუმლო ოთახების გასანათებლად იყო
გამიზნული და მათი ჩუქურთმის დეტალად წარმოსახვაც სწორედ იმ შეფარული მიზნის
განხორციელება იყო, რა დანიშნულებაც მას პრაქტიკულად ენიჭებოდა.
ტაძრის არქიტექტურული სტილით, მისი მორთულობით
და მხატვრული ანალიზით და სხვ. მკვლევართა მიერ დადგენილია, რომ მისი აგება
უახლოვდება საფარის, ზარზმის, ცაიშის გაუმბათოვან და დაბის დარბაზული ეკლესიების
მშენებლობას. თუმცა მათ შორისაც არის გარკვეული ინტერვალი, მაგრამ არცთუ
ხანგრძლივი და ყველა ერთი ეპოქის, კერძოდ XIV ს. ტაძრებადაა მიჩნეული. მათგან
გერგეტი კი ყველაზე უფრო აქეთ, XIV ს. მეორე მეოთხედის მშენებლობად ითვლება. წყარო
gergetis
samebis irgvliv sakmaod didi literaturaa, magram masSi uSualod Zegls mTlianad
ar ixilaven. Zegli monografiulad Seiswavla T. sanikiZem da ZiriTadi debulebebi
gamosca. am naSroms saWiroebis mixedviT veyrdnobiT. გერგეტი და მყინვარი
amasTan, sxva cnobebis mixedviTac sameba monastery iyo. adgilze SemorCenilia
taZari, samreklo da yored nawyobi galavani. monastrisaTvis saWiro nagebobebi ar
SerCenila. rac Seexeba xevsa da mTiuleTs, isini wilknis saepiskopoSi Sediodnen.
gergetis
taZars TariRi ara aqvs. Mis mSeneblobasa da mSeneblebze cnobebi araa Semonaxuli
Aarqiteqturul- mxatvruli analizi
gansaxilveli Zegli, gergeTis sameba XI _ XIV
saukuneebis qarTuli xuroTmoZRvrebis ganviTarebis bolo safexurze dgas. erTi
Tvalis Sevlebac sakmarisia, rom igi ar davayenoT aRmavlobis periodis ZeglTa
gverdiT. Misi adgili ganviTarebis daRmaval xazzea, igi XIII saukunisa da XIV
saukunis Zeglebs Soris unda veZeboT. Analizis dawyebamde SegviZlia ganvacxadoT,
rom mas safaris, zarzmisa da caiSis Semdeg unda mivuCinoT adgili. Mis momdevno
etapze ki moTavsdeba Wule, bieTi, Tiseli da sxva.
Am qronologiasTan
dakavSirebiT erTxel kidev unda gavusvaT xazi, rom yazbegis samebis adgili ar
aris caiSisa da zarzmis ( agebuli ara ugvianes 1308 wlisa) taZrebis gverdiT,
aramed igi maT momdevno safexurzea. Magram isicaa aRsaniSnavi, rom igi arc
WuleTs, bieTisa da Tiselis gverdiT dgas. Yazbegi ar aris arc pirveli jgufisa da
arc meore jgufis Tanamedrove; igi maT Sorisaa, magram pirvelTan ufro axlosaa,
vidre meoresTan.
rodesac
nagebobis gansakuTrebul mdgomareobaze vwerT, aq igulisxmeba ara misi tipi,
aramed proporciebi, zogierTi nawilis formebi da, rac mTavaria, fasadebis
morTuloba. Yvelaferi es da zogi ram sxva detalic gansazRvravs nagebobis stils,
mis Taviseburebas, es Tavisebureba ki TavisTavad imis maCvenebelia, rom Zegli
dekadansis periodSia agebuli. sadRaa maRali gemovnebiT, mxatvrulad CamonakvTuli
is nawarmoebebi, romlebsac agebdnen XI _ XII saukuneebisa da XIII saukunis
pirvel meoTxedSi.
Polotikuri
da ekonomiuri sisuste, qveynis saerTo dekadansi iwvevs xelovnebis dacemas. stilis
axali safexuri, romelic safaris Zeglze naTlad gamovlinda, zarzmaSi
Camoyalibebuli saxiT gvaqvs. Xolo momdevno etapze mdgari yazbegis taZari
aSkarad gamoxatavs daRmavali xazis axal dones, magram rogorc ki warmovidgenT
momdevno etapze mdgar Wules, bieTsa da Tisels, maSinve davafasebT yazbegis
avtors. saqme imaSia, rom gergetis ZeglSi imaTTan Sedarebit jer kidev rigzea
yvelaferi. Wule-bieTis xana daRmarTis is ukanaskneli safexuria, romlis iqiT
movlenebi ar Secvlila. Gza aRar aris marTlac. Semdeg safexurze xdeba
mravalmxrivi gamococxleba, rasac mohyva cvlilebebi arqiteqturaSi. Aq saubaria
im xanaze, rodesac warmoiSva Suamta, gremi, ananuri; aq ar aris is gaugebroba,
romelsac vxedavT Tiselis Zeglze.
gergetis
samebis avtors adgilis SerCevis iSviaTi unary hqonda. taZari da samreklo ise
koxtadaa warmodgenili maRali mTis wverze, rom xeobaSi gamvleli Tvals ver
acilebs. aRtacebulni adian masze bilikebiT. suraTi sul icvleba, xan
myinvarwveris fonze, xan kidev cis tatnobze. taZari amayad dgas da gadahyurebs
irgvliv mdgar xeobebs, magram galavnSi Sesuls aRtaceba uneldeba, radgan taZari
ar aris iseTi, rogoric mas unaxavs mas wina epoqaSi.
Garedan
Tu asset siamovnebas ganicdiT, interierSi SesvlisTanave TvalSi gecemaT qveda
tanisa da gumbaTis yelis Seusabamoba. taZris qveda tans Tu SevadarebT gumbaTis
yels, vnaxavT, rom isini erTi erTzea. Es Sefardeba ki TvalisTvis Zalian cudia. Am
Seusabamobas isic emateba, rom SigniT cotaTi bnela, sinaTlis wyaroebis
naklebobaa. amasTanave, Semsvleli gaocebuli Sehyurebs maRali gumbaTis yels,
sadac patara sarkmlebi Seusabamod, yovelgvari proporciis daucvelad ganlagebula
maRla.
sxva
mxriv interieris calkeul nawilebs Tu ganvixilavT, bevrgan tradiciul gadawyvetas
vnaxavT. Upirveles yovlisa, aRsaniSnavia, taZris ZiriTadi sivrcis Seqmna. Mis miRebaSi
mTavaria jvris oTxi mklavi da centrSi aRmarTuli gumbaTi, romelic eyrdnoba,
rogorc es XI saukunidan aris miRebuli, sakurTxevlis kuTxeebs da dasavleTiT
Tavisuflad mdgar or svets. TviT jvris mklavebi ar aris ise mkveTrad amoyvanili,
rogorc amas adrevxvdebodiT. Bema faqtobrivad gamoyofili araa, igi TandaTanobiT
SesamCnevad viwrovdeba da gegmaSi trapeciis forma aqvs. gumbaTic zemoTken
viwrovdeba. es uzustobani, mSeneblis dabal ostatobaze miuTiTebs. aq SeiZleba
vigulisxmoT ostatis ganzraxva, boloebis daviwroebiT Seeqmna perspeqtivis
STabeWdileba. centrSi mdgari dasavleTis mklavs ufro rbilad aRiqvams.წყარო